- pakalnus
- pakalnùs, -ì adj. (4) nuokalnus, nuolaidus: Čia žemė yr pakalnì Grg. Mūs pakalnùs kiemas, tai greit pradžiūsta Plut.
pakalnù n.: Kur pakalnù, ten vanduo greičiau nubėga Ig. Pakalnù, tai ir ritas Brb. Stalde, kur pakalniaũ, žąsiukai uždaryti Užv. Pry jūros pakalniaũ yr Als. Čia kalniau, o čia pakalniaũ (žemiau) yr, todėl tas galas [blynų keptuvėje] i nekep LkV.pakalniaĩ adv. prš: Pakalniaũ padirbo, žvyrą [nuo kalno] nuvežė Pj.
Dictionary of the Lithuanian Language.